Faktai ir patarimai

Neribojamas vaiko naudojimasis kompiuteriu gresia rimtomis regėjimo problemomis jau paauglystėje. Susikoncentravus į monitoriuje rodomus vaizdus, vaikas mažiau mirkčioja, todėl sumažėja akių drėkinimas.

Akims labai kenkia darbas kompiuteriu prieblandoje. Nemažai reiškia paties kompiuterio kokybė, o ypač – jo monitoriaus displėjaus. Sureguliuokite ryškumą – pakanka pusės maksimalaus galimo apšvietimo. Atstumas nuo monitoriaus iki vaiko turi būti ne mažesnis nei 50 cm, o jo viršus turi būti 6-8 cm aukščiau vaiko akių lygio. Išmokykite vaiką akių atpalaidavimo pratimų – informacijos apie juos teiraukitės šeimos gydytojo arba ieškokite internete. Tačiau geriausias vaistas akims – tiesiog riboti prie kompiuterio praleidžiamą laiką. Nerekomenduojama vaikui be pertraukos prie kompiuterio praleisti ilgiau nei valandą. Taip apsaugosite jį ir nuo elektromagnetinės spinduliuotės pertekliaus. Reguliariai tikrinkite vaiko regėjimą poliklinikoje.

Darbas kompiuteriu susijęs su kaulų ir raumenų sistemų pakenkimais, atsirandančiais dėl nepatogios kūno padėties ir šių sistemų įtampos darbo metu. Per daug laiko prie kompiuteriu praleidžiančiam vaikui gresia osteochondrozė, dėl ilgo sėdėjimo nuleistais pečiais gali iškrypti stuburas, nukentėti riešo sąnariai.

Net jei esate įrengę patogią darbo kompiuteriu vietą, atidžiai stebėkite savo vaiko laikyseną sėdint prie kompiuterio. Jei matote, kad jis linkęs sėdėti netaisyklingai, paprašykite jo pasitaisyti. Vaiko pėdos turi būti ant grindų ar atramos, rankos ir alkūnės – prie kūno ir remtis į kėdės parankius, riešai – plokšti ir vienoje tiesėje su dilbiais, nugaros apatinė dalis ir šlaunys turi būti visiškai atremtos. Žinoma, jis neprivalo sėdėti visiškai nejudėdamas, svarbiausia – kad neįprastų ilgą laiką praleisti susikūprinęs.

Psichologinė prievarta tokia pat pavojinga kaip ir fizinė. Šia prasme bendravimas internete nenusileidžia nuo realių pažinčių.

Daugiau kalbėkitės su savo vaiku – paskatinkite jį atviriau dalintis savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Paaiškinkite, kas yra psichologinė prievarta ir kaip derėtų reaguoti įtartinais atvejais. Stenkitės patys elgtis taip, kad vaikas stebėdamas suprastų, kas yra sveikas ir normalus bendravimas. Kiekvieną kartą, kai su kitu žmogumi kalbate piktai ar užgauliai, parodote savo vaikui, kad toks elgesys yra normalus.

67 procentai prievartos atvejų įvyksta, kai aplinkui nėra suaugusiųjų. O juk sėdėdamas prie kompiuterio jūsų vaikas jaučiasi visiškai savarankiškas ir izoliuotas, net jei jūs kepate blynus virtuvėje už poros žingsnių.

Iškepę blynus, pasiteiraukite savo atžalos, ką gero ji šiandien sužinojo ar nuveikė internete. Vaikas neprivalo tiksliai atsiskaitinėti visų savo asmeninio gyvenimo smulkmenų, bet ir iš pavienių jo atsiliepimų galėsite pajusti nerimą keliančius ženklus.

Socialiniai tinklalapiai – viena sparčiausiai besiplečiančių bendravimo formų. Prie jų jungiasi šimtai milijonų vaikų visame pasaulyje. Rezultatas – visi sėdi namie, bendrauja, o kažkur išeiti net nebelieka poreikio. Patys vaikai pripažįsta: internete tu gali išreikšti save laisviau.

Kalbėtis ir dar kartą kalbėtis. Nebijokite užduoti savo vaikui rimtų klausimų, pavyzdžiui: o koks tavo tikslas gyvenime? Ir visuomet jį išklausykite. Stenkitės įdiegti vaikui teisingą sampratą apie žmogaus savasties paieškas. Jei nebepamenate, kada su mažuoju šeimos nariu kalbėjotės apie pamatines žmogaus būties vertybes – vadinasi, pats metas tai padaryti.

Dalydamiesi nuotraukomis, vaikai pateikia save tokius, kokius norėtų kad matytų kiti. Tai yra, netikrus. Taip jie tampa vis svetimesni savo tikrajam aš. Vaiko savivertė tampa priklausoma ne nuo to, kas jis yra, o nuo to, koks jis atrodo.

Paprašykite vaiko pakomentuoti, ką jis mano apie vaizdus, kuriuos į savo asmeninius profilius yra sukėlę jo pažįstami ir apie tai, kokie jie yra iš tikrųjų. Padėkite jam padaryti teisingas išvadas ir susimąstyti apie save patį.

Kas trečias paauglys Lietuvoje žaidžia kompiuterinius žaidimus.

Nenumokite ranka, esą savo atžalos šioje srityje vis tiek nepavysite. Paprašykite, kad vaikas jums papasakotų apie savo mėgiamus žaidimus – tai bus ne tik proga pabendrauti, bet ir galimybė sužinoti, ar jis išties naudojasi savo amžių ir dvasinę būklę atitinkančiomis kompiuterinėmis programomis.

Bendravimas ir laisvalaikis internete – viena iš daugelio priklausomybės formų.

Jei nerimaujate, kad jūsų vaikas tapo priklausomas nuo kompiuterio ir patys šios problemos išspręsti nebegalite, nedvejokite ir kreipkitės psichologo pagalbos – jį rasite kiekvienoje mokykloje.

Daugelis tyrimų patvirtina: žaidimus kieme vis dažniau keičia technologijos. O tai turi tiesioginės įtakos mūsų vaikų psichinei ir fizinei sveikatai.

Sugalvokite daugiau laisvalaikio veiklų visai šeimai – tegu tai būna bendri žaidimai namie ar gamtoje, iškylos, kryžiažodžiai, sportinės rungtys. Nėra draugų kieme? Dažniau susitikite su panašaus amžiaus vaikų turinčiomis šeimomis.

Šiandien Lietuvoje kompiuterį ir internetą turi kas antras namų ūkis. Manoma, kad 80-90 proc. šeimų vaikai internetu naudojasi neribotai. Tėvai, turėdami daugiau laisvesnio laiko, tuo tik džiaugiasi.

Pasirūpinkite programa, kuri padėtų aiškiai apriboti prie kompiuterio praleidžiamą laiką. Tai bus naudinga ir jums, ir jauniesiems šeimos kompiuterio naudotojams.